The Serpent‘s Egg, Mother Earth's Plantasia ir Dead Magic

Geriausi albumai | #3 įrašas

Kas yra albumas: ar būtinybė grupuoti įrašus dėl anksčiau galiojusių fizinės medijos ribojimų, ar pasakojama istorija?

10 geriausių albumų. Geriausių iki dabar.

Šiandien klausysimės pirmųjų trijų istorijų, kurios scenos šviesos pluoštą pelnytai užsidirbo.

Ilgai galvojau ar turėčiau juos reitinguoti, rikiuoti, vertinti, tačiau jie čia, ypatingi, ir skaičiaus jie neturi.

Dead Can Dance – The Serpent‘s Egg (1988)

Ketvirtasis, 1998 metais išleistas australų grupės Dead Can Dance albumas. Dar labiau keistas, sunkus ir integralus. Jei antrasis albumas Spleen And Ideal siūlė ne ką mažiau hipnotišką ir tamsią (neoclassical darkwave) patirtį, tai The Serpent’s Egg išsiskiria savo sąryšiu ir stipriai jaučiama tiekme: 36 minutes trunkanti muzikinė patirtis yra lyg trupametražis filmas, kurį verta peržiūrėti (išklausyti) visą vienu kartu.

Būtų keista neišskirti dar vieno šio albumo bruožo: jo centre – vokalas. Angeliškas ir nežemiškas vokalistės Lisa Gerrard balsas sukuria ir iškelia archaiškų religinių giesmių inspiruotus kūrinius (kūriniai The Host Of Seraphim ir The Writing On My Father’s Hand), nes instrumentinė jų dalis šiame albume yra minimali. Orbis De Ignis – intymus, bažnytinę giesmę primenantis kūrinys, kuris užburia polifoniškumu ir a cappella atlikimu.

Melancholija, teatriškumas, galia ir malonus atšiaurumas yra tarsi įtvirtinamas kaip Dead Can Dance DNR ir atsiskleidžia kituose grupės albumuose.

Mėgstamiausias kūrinys: Ullyses
Albumo veidas: The Host Of Seraphim
Verta išklausyti: Echolalia & Mother Tongue

Prenumeruokite mano blogą!




Mort Garson – Mother Earth’s Plantasia (1976)

Albumas dedikuotas augalams… ir žmonėms, kurie myli augalus. 1976 metais išleistas elektronikos stiliaus albumas pirmą kartą buvo prieinamas tik tiems žmonėms, kurie įsigijo dekoratyvinį augalą iš Mother Earth parduotuvės Los Andžele, todėl išskirtinio populiarumo tuo metu nesusilaukė. Prieš kelis metus iš naujo atrasta istorija yra kitokia ne tik kompozicijomis, tačiau ir pačia idėja, kūrybine šerdimi.

Mort Garson sukurtas kūrinys išsiskiria Moog sintezatorių garsu (prisiminkime Teisučio Makačino Disko muzika), nuoširdumu ir be abejo – keistumu. Futuristinės, sodrios ir dažnai mistinės kompozicijos priverčia išleisti šaknis, paspartina fotosintezę ir paklausius pradedi jausti, kaip iškvepi deguonį.

Mėgstamiausias kūrinys: Swingin’ Spathiphyllums
Verta išklausyti: Music to Soothe the Savage Snake Plant

Anna von Hausswolff – Dead Magic (2018)

Pirmoji pažintis su Anna von Hausswolff gali būti atimanti žadą. Vargonų gaudesio sukeliamas slėgis ir glotniausias sopranas yra tas derinys, kuris gali sukelti sumišimą.

Ketvirtasis studijinis švedų pianistės, vokalistės, vargonistės albumas Dead Magic yra kinematografiškas, dar labiau laukinis, atviras ir stiprus.

Pirmasis albumo kūrinys yra tarsi muzikinis epas: dvylikos minučių ir aštuonių sekundžių trijų dalių pasakojimas aplanko ir šviesiąją, ir tamsiąją miško šventyklos puses. The Truth, The Glow, The Fall yra integrali, glotni bei beribė istorija.

The Mysterious Vanishing of Electra neabejotinai yra albumo perlas. Desperatiškai ir įbaugintai skambantis vokalas plečiasi ir neša retai girdimą energiją. Tamsi ir niūri kūrinio erdvė kulminacijoje sprogsta ir transformuojasi į įniršio kupiną ir kaũkišką kaukimą.

Taiką, vidinę ramybę ir atpirkimą galima rasti paskutiniame albumo kūrinyje – Källans återuppståndelse. Šaltinio prisikėlimą reiškiantis pavadinimas išreiškiamas sodriu Anna von Hausswolff balsu ir giliu vargonų gausmu. Tai yra išrišimas ir energijos atidavimas į beribę Visatą.

Mėgstamiausias kūrinys: The Mysterious Vanishing of Electra
Albumo veidas: The Truth, The Glow, The Fall
Verta išklausyti: The Marble Eye

Kitą kartą klausysimės:

Radiohead – Ok Computer (OKNOTOK)
David Bowie – Blackstar
Kate Bush – The Kick Inside